1. Mažoji Fadetė

Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Pagrindinė knygos herojė – atstumta kaimo bendruomenės mergaitė, neturtinga, gyvenanti su močiute ir turinti neįgalų brolį, tačiau sugebanti išlikti tvirta asmenybe ir savo vidiniu grožiu sužavėti turtingo vietinio ūkininko sūnų. Užsimezgusi draugystė patiria daug išbandymų ir turi atlaikyti aplinkinių rezgamas intrigas. Aprašymas skolintas iš knygos.lt

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Nugi graži istorija. Turbūt tik tiek galiu išspausti. Iš knygos tikėjausi kažko daugiau, nes ją man rekomendavo labai daug žmonių. Bet suprantu tai, kad jei knygą būčiau skaičiusi kokių 12-13 metų, tai įspūdis būtų daug didesnis. Mat ankstyvojoje paauglystėje tikrai mėgau panašias knygas. Jos labai praturtina dar naivaus protelio idealistes romantikes, kovojančias už gėrį (kokia tuomet buvau).

Įdomu buvo skaityti apie mažo Prancūzijos kaimelio gyvenimą, dorus ir sąžiningus kaimiečius, apie brolių meilę ir šeimos tvirtumą, apie prietarus ir įsitikinimus. Knyga tikrai nuspėjama, tačiau perskaičiau ją greitai. Patiko dialogai, buvo juntamas toks pakilus tonas, mandagus atvirumas ir tiesmukiškumas.

Knyga išties įkvepia gerumui, paprastumui, padeda susimąstyti. Tik šis efektas trunka tol, kol skaitai, vėliau jis greit išblėsta. Na kažko daugiau pasakyti negaliu, knyga tikrai jaunosios kartos auditorijai.

Faktinė informacija:

• Autorius: George Sand
• Leidykla: Baltos lankos, 2013
• Puslapių skaičius: 192
• Vertėjas: Kazys Jakubėnas

Knygos dėka grįžau į ankstyvąją paauglystę.

22. Erškėčių paukščiai

Subjektyvus mano įvertinimas: 4/5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 22 dienas 

Knygos aprašymas keliais sakiniais: “Egzotiškame Australijos fone pasakojamas trijų šeimos kartų epas, kurio centre – draudžiama jaunos merginos ir katalikų kunigo meilė.“ 

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Mano šios vasaros atradimas. Kadangi dalyvauju “Vasara su knyga“ organizuojamame skaitymo iššūkyje viena iš užduočių buvo perskaityti knygą, kuri patiko mano tėvams. Paklausiau mamos patarimo – ji rekomendavo “Erškėčių paukščius“. Man taaip patiko! 

Pirmiausia labai “užkabina“ tai, kad su pagrindine veikėja – Mege – autorė leidžia susipažinti, kuomet ji yra dar maža – 4 metų mergaitė. Stebint jos augima, aplinką, auklėjimą, skausmus ir džiaugsmus aiškiai matosi, kaip formuojasi mergaitės charakteris, įsitikinimai, dėl to yra lengviau suprasti vienus ar kitus jos pasirinkimus Megei suaugus.

Pagrindinė knygos tema – Megės ir kunigo meilė. Galiu pasakyti, kad būtent šis aspektas mane truputį glumino. Labiausiai turbūt tai, kad Megė ir Ralfas (kunigas) susipažino tuomet, kai Megei buvo 5-eri, o jam – gal apie 30. Jau tada iš karto mergaitė jį sužavėjo, bet, jei atvirai, sunku buvo vyti šalint mintis apie tai, kad toks susižavėjimas yra kiek keistas ir nederamas. Nors tuo metu, kunigas ėmėsi ją tiesiog globoti, suteikti rūpestį ir dėmesį, kurio ji negaudavo savo šeimoje, o jų meilė pradėjo skleistis kuomet Megė buvo beveik pilnametė vis tiek buvo ne visai jauku. Kad ir kaip bebūtų, man reikėjo dėti pastangas, kad nustumčiau į šalį savas mintis, tad džiaugiausi, kad knygoje veiksmas rutuliojasi gana greitai ir netrukus Megė tapo pilnametė.

Ir nors įvykiai keitėsi pakankamai greitai, pačia knygą galėčiau apibūdinti kaip lėtą, ramią… Ji gana ilga, tokia, kurią skaitai pamažu, apmąstant pokyčius, vykstančius veikėjų gyvenime, įsivaizduojant aplinką, kurią taip vaizdžiai autorė aprašo (kartais netgi pernelyg vaizdžiai ir ilgokai).

Knyga suskirstyta laikmečiais, kurių įvykių centre vis kitas veikėjas. Labai įdomu įsigilinti į įvairių herojų perspektyvą, geriau juos pažinti ir suprasti. Taip pat labai aiškiai vaizduojamas tuometinis moters vaidmuo – namų šeimininkė, neturinti teisės išsakyti savo nuomonę, privalanti sunkiai dirbti ir gimdyti vaikus. Tai padeda vertinti ir branginti dabar turimas galimybes, pasirinkimus bei kelia gailestį, kad kai kuriose šalyse moterys vis dar tokios pat beteisės… Knyga padeda suvokti trapią laiko tėkmę, prisiminti savo pačios šeimą, apmąstyti kartų skirtumus ir suprasti, iš kur tie skirtumai atsiranda. 

Klasika, kurią perskaičiusi labai džiaugiuosi. Knyga man kažkuo priminė “Džeinę Eir“, kuri man taip pat be galo patiko.

Faktinė informacija:

• Autorius: Colleen McCullough
• Išvertė: Kristina Miliūnienė
• Leidykla: Tyto alba, 2006
• Puslapių skaičius: 646

Knygos dėka labai daug mąsčiau apie savo šeimą ir jos kartas, charakterius bei likimo vingius, moterų galimybes. Ko gero, kiekviena šeima turėtų ką papasakoti ir net jeigu tai nebūtinai taip pikantiška, kaip meilė kunigui, tačiau, neabejoju, dažnu atveju taip pat būtų verta knygos. 🙂  

21. Gyvulių ūkis

Subjektyvus mano įvertinimas: 5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 2 dienas 

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Jaučiu, kad pati neparašysiu geriau, tad cituoji knygos nugarėlę: „Gyvulių ūkis“ – neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Skaičiau beveik neatsitraukdama. O dabar aprašydama jaučiuosi sumišusi – bijau, kad nederamai aprašysiu šią knygą, kad nesugebėsiu atskleisti jos svarbumo, kad neturiu ir nemoku tokių žodžių, kurie pakankamai pabrėžtų jos nuostabumą. Tad ko gero nė nesistengsiu padaryt neįmanomo, vietoje to, verčiau pamėginsiu parašyti, kuo man ji taip patiko. 

Pirmiausia, ji yra tokia dvejopa, kad iki šiol iki galo nesuvokiu autoriaus talento sujungti tokį subtilų, baisų, privertusį žmonių milijonus kentėti turinį su tokia paprasta, groteskiška, bukai genialia forma. Absoliučiai kiekvienas, bet kokio amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties bei pažiūrų žmogus net ir stengdamasis negalėtų nesuprasti to, ką autorius nori parodyti. Net ir pats akliausias ir diktatūrą garbinantis žmogus, perskaitęs šią knygą pasijustų truputį… kvailas. O masės, visi likusieji, turėtų pajusti pyktį – kaip lengvai mumis gali manipuliuoti aukštesnieji, tie, kurie buvo išrinkti tarnauti mums, tačiau elgiasi taip, tarsi jų tarnai būtume mes. 

Nuo pat paauglystės, knygos, susijusios su diktatūra, karais, holokaustu, trėmimais man buvo labai įdomios, nors tai, ko gero, netinkamas žodis, kuomet kalbama apie tragedijas. Tinkamesnis būtų – svarbios, jos man yra labai svarbios. Todėl pasidalinsiu mane nustebinusiu dalyku – nuėjusi į savo biblioteką ir ieškodama Orvelo kūrybos buvau nusiųsta prie “Fantastikos skyriaus“. Nenuslėpiau savo nustebimo ir bibliotekos darbuotojos pasiteiravau, kuri “Gyvūlių ūkio“ dalis yra fantastika? Ji tik gūžtelėjo pečiais: “Nurodymą knygą perkelti į šį skyriu gavome iš aukščiau“. Iš aukščiau? Nuoširdžiai – labai norėčiau išgirstų tų “iš aukščiau“ motyvus knygą nugrūsti šalia “Saulėlydžio“… ?

Faktinė informacija:

• Autorius: George Orwell
• Išvertė: Edita Mažonienė
• Leidykla: Jotema 2015 
• Puslapių skaičius: 192

Knygos dėka sužinojau, kad tik pasirodžiusi, dėl akivaizdžios kritikos komunizmui, knyga buvo uždrausta Didžiojoje Britanijoje ir Sovietų sajungoje. O iki šiol ji draudžiama Kuboje, Šiaurės Korėjoje ir Kinijoje.