Subjektyvus mano įvertinimas: 4
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: beveik mėnesį
Knygos aprašymas keliais sakiniais: Profesoriaus dr. Davido Burnso knyga apie kognityvinės elgesio psichoterapijos metodus bei poveikį depresijos, nerimo, nuotaikų sutrikimų ir neracionalių minčių kamuojamiems žmonėms. Knygoje taip pat nagrinėjamos kaltės, kritikos temos, savivertės klausimai. Įdomu: šios knygos teigiamas poveikis yra įrodytas klinikiniais tyrimais.
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Iš karto norisi teisintis, dėl ko taip ilgai užtrukau skaitydama – tai nėra knyga, kurią reikia praryti per kelias dienas. Būtų tiesiog neprasminga taip daryti. Kodėl? Dėl to, kad knygoje plėtojamos mintys turi susigulėti, siūlomus metodus (jei norisi) reikia išbandyti praktiškai. Aš šią knygą skaičiau dėl to, kad domiuosi kognityvine elgesio psichoterapija, dar dėl to, kad žmonės, kurių literatūriniu skoniu pasitikiu, man ją rekomendavo, taip pat dėl to, kad ji laikoma vertinga padedant žmonėms, sergantiems depresija.
Pagrindinė knygos mintis – mūsų emocijas tiesiogiai veikia mintys bei neracionalūs įsitikinimai, kurių šiaip jau gyvenime nekvestionuojame. Esame linkę klijuoti sau etiketes “koks aš kvailas; aš visiška užuomarša; man niekada nepasiseks; aš nieko nesugebu padaryti gerai; mano pasiekimai menkaverčiai; aš nevertingas“ ir t.t. Knygoje nuosekliai ir įkyriai (ne blogąja prasme) keliamas klausimas – ar racionalu taip galvoti? Atsakymas vienareikšmiškas – ne. Ir autorius tai įrodo. Perskaičius knygą nori nenori vis gaudau savo mintis ir vertinu – na, ar tikrai man visada automobilis sugenda tada, kai labiausiai jo reikia? Ar aš amžinai nespėju pabaigti užsibrėžtų dienos darbų? Kaip ten sakoma – lašas po lašo ir akmenį pratašo. Taip ir autorius tiesiog prisikasa prie giliausių minčių ir padeda jas įvertinti – kiek gi jos logiškos? Skamba paprastai, ar ne? Bet taip yra ne visai, tai sudėtingi procesai, jau vien pastebėti savo mintis reikia didelio atidumo, nes tam jos ir vadinamos automatinėmis – jos tiesiog šauna ir mes paprastai nesame linkę jų vertinti ar užfiksuoti.
Knygą skaityti labai lengva – joje gausu praktinių pavyzdžių bei užduočių, kurias visai norisi išbandyti. Nesakau, kad visas ir nesakau, kad nuosekliai, bet kelias užduotis atlikau ir man tikrai patiko. Taip pat įdomu tai, kad autorius knygoje tiesiogiai bendrauja su skaitytoju. Tam tikruose skyriuose rašo “tikriausiai galvojate taip ir taip…“ ir iš tikrųjų – kartais atspėja. 🙂
Knyga savo turiniu man buvo šiek tiek panaši į Ilzės Butkutės skleidžiamas mintis – mūsų žodžiai, mintys tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą ir jas pakeitus, kokybiški pokyčiai stebimi daugelyje sričių. Tačiau kaip ir visur, siekiant pokyčių, čia taip pat galioja atsidavimo taisyklė. Net jei galvojate “nesąmonė“, netikite tokių idėjų nauda, tačiau atkakliai, nuosekliai ir be sukčiavimų taikote knygoje aprašytus metodus, pokyčiai tikrai turi atsirasti.
Faktinė informacija:
- Autorius: David D. Burns
- Išvertė: Julija Davidonienė
- Leidykla: Žmogaus studijų centras (2013)
- Puslapių skaičius: 383
Knygos dėka sužinojau, kad kognityvinė elgesio psichoterapija yra viena efektyviausių padedant žmonėms kovoti su depresija tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.
skaitykim! 