2. Našlaičių prižiūrėtojo sūnus

naslaiciu
Subjektyvus mano įvertinimas: 2
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 2 mėnesius (knygą pradėjau 2016 m. lapkritį)

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Rašydama tokį įvertinimą jaučiuosi keistai – viena vertus, na tikrai man laikas su šia knyga gerokai prailgo… Kita vertus, jaučiu gėdą ir pasimetimą, nes kiek skaičiau atsiliepimus, knyga vertinama puikiai, tad klausiu savęs – ko aš nesupratau? Gal esu per mažai išprususi tokiam skaitiniui? Nes jutau, jog tekste pilna ironijos, kurią, jei pagauni, tikrai nusišypsai, bet tokių atvejų buvo vos keli, todėl darau išvadą, kad, ko gero, daug ir nepagavau… Knyga pasidarė tikrai įdomi nuo kokio 300 puslapio. Tada skaitėsi greičiau, kildavo noras ją atsiversti, tačiau iki to.. Vajetus! Pasimesdavau vardų ir įvykių vingrybėse, nespėdavau su bėgančiu laiku ir kintančiomis vietovėmis. Taip pat pasigedau vietų, kuomet jausčiausi šokiruota. Nenoriu pasirodyti šalta – man iš tiesų gaila žmonių ir baisu, ką jiems tenka patirti. Tačiau man norėjosi būti labiau įtikintai. Dievų miškas, Amžino įšalo žemė mane paveikė kur kas labiau. Visai tikiu, kad toks buvo autoriaus užmanymas – apie absurdiškas sąlygas rašyti kuo subtiliau, užduodant tokį kasdieniškumo toną, tas jam pavyko, bet man tiesiog netiko.

Tiesa, būta knygoje ir pliusų – man labai labai labai patiko vertėjo darbas. Jaučiau aukštą kokybę ir mėgavausi kone kiekvienu žodžiu. Beveik niekada neatkreipiu dėmesio į vertimą, tačiau čia nori nenori, gėrėjausi puikiu Povilo Gasiulio darbu. Taip pat, kaip minėjau, knygai artėjant link pabaigos, istorija mane užkabino, buvo įdomu, kaip viskas baigsis, nors pabaigą nuspėjau.  

Apibendrinant – apmaudu, jog pirmoji metų knyga nuvylė, tikėjausi iš jos daug. Todėl dedu viltis, jog kitos bus geresnės.

Faktinė informacija:

  • Autorius: Adam Johnson
  • 2013 m. gauta Pulitzerio premija už geriausią grožinės literatūros kūrinį.
  • Išvertė: Šv. Jeronimo premija už nuopelnus vertėjo profesijai apdovanotas vertėjas Povilas Gasiulis (2013 m. šis žmogus išrinktas geriausiu metų vertėju!:).
  • Leidykla: baltos lankos.
  • Puslapių skaičius: 528

Knygos dėka sužinojau, kad egzistuoja tokia “Pulitzerio premija“.