Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 4 dienas
Knygos aprašymas keliais sakiniais: Pagrindinė veikėja Kjara, palikta vyro lankosi pas psichologę, kuri jai pasiūlo išbandyti Rudolfo Šteinerio terapijos metodą – trisdešimt dienų skirti po 10 minučių veiklai, kurios iki tol gyvenime nebuvo išbandžiusi. Knygoje aprašoma kiekviena diena ir kiekviena nauja veikla bei Kjaros potyriai, apmąstymai.
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį:
Knygos idėja – super, o išpildymas – pusėtinas. Kjara man pasirodė draugiška, paprasta, maloni, o tuo pačiu naivi, paaugliška. Nors jai jau virš 30 m., įsikibusi vyro ir be jo nematanti savo gyvenimo prasmės. Tiesa, visa istorija apie tai, kaip tos gyvenimo prasmės ji ieško, kaip mokosi gyventi be Vyro (knygoje šis žodis rašomas didžiąja raide), kaip atranda dalykus, kurie visada buvo šalia. Galvoju, kad man truputį atgrasu, kai tokių metų moteris nemoka pasigaminti valgyti, laikosi įsikibusi tėvų, vyro, kitaip tariant – nesubrendusi. Nebrandumas atsikartojo ir jos santykiuose su vyru. Man jų bendravimas priminė santabarbara, kuomet, atrodo, užuot paprastai išsiaiškinus paskęstama metaforose, apsisunkinama ir vengiama atsakomybės, stokojama savigarbos ir, po teisybei, meilės. Taip pat tikėjausi, kad Kjaros 10 minučių bus kupinos labai unikalių potyrių, bet kai kurios iš jų buvo leidžiamos labai primityviai (mano suvokimu). Nors gal čia tame esmė? Gal genialumas slypi paprastume?
Tiesa, buvo viena vieta, kuomet susigraudinau. Tai buvo vieta, palietusi Kjaros ir jos mamos santykius. Pagalvojau – mano mama lygiai tokia pat: atsidavusi kitiems, pasišventusi savo vaikams, apie save galvojanti mažai.
Jei knygoje nebūtų 10 minučių idėjos, o vietoje to – tik moters gyvenimo istorija, ko gero, būčiau knygą užvertusi jau po 50 puslapių, tačiau magėjo sužinoti – kokią gi įžvalgą pasidarys Kjara, baigusi šį eksperimentą – ar atsijunkys nuo vyro ir sekinančių santykių?
Knyga skaityti lengva, puslapiai bėga greitai, tad visai rekomenduoju. Manau, čia viena iš tų knygų, kurios kiekvieną skaitytoją gali paliesti skirtingu aspektu: santykiuose su savimi, su tėvais, su antra puse, draugais, kaimynais, socialinėmis mažumomis, beglobių vaikų tema. Gilių įžvalgų ir minčių čia nerasite, užtat metaforų ir keistokų idėjų visai yra. Vasaros atostogoms skaitinys pats tas.
Tiesa, knygą autorė vadina daline biografija. Tai mane ir žavi, ir stebina tuo pačiu metu: kurios gi vietos atitinka realybę?
Faktinė informacija:
- Autorius: Chiara Gamberale
- Išvertė: Ieva Mažeikaitė
- Leidykla: Alma littera (2015) (parašyta 2012m.)
- Puslapių skaičius: 200
Knygos dėka sužinojau, apie R. Šteinerio 10 minučių metodą. Nors internete informacijos apie tai neradau, tačiau pati idėja atrodo paprasta ir viliojanti. Mintyse sukasi noras tai išbandyti. Dar ne šiandien, bet, tikiu, greitu metu.
skaitykim! 