35. Pribuvėjos išpažintis (#9)

Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 3 dienas  

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Paini istorija apie meilę, draugystę, paslaptis ir pasiaukojimą. Noelė, Tara ir Emerson – trys artimos draugės, kurių gyvenimai apsiverčia aukštyn kojomis, kuomet Noelė randama negyva. Moters, pašventusios savo gyvenimą kūdikių atėjimui į šį pasaulį, mirtis užmena ne vieną mįslę ir priverčia suabejoti – kiek gerai moterys pažinojo viena kitą.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Tai antroji Dianos Chamberlein knyga, kurią perskaičiau. Ją pasirinkau ne atsitiktinai – knyga liaupsinama, kaip viena labiausiai autorę išgarsinusių kūrinių, internete knibžda teigiamų atsiliepimų apie ją. Tikėjausi, jog nenusivilsiu.

Tačiau realybė ta, kad pirmoji skaityta autorės knyga –  “Paskutinis pabėgimas“ – man paliko kur kas didesnį įspūdį. Pribuvėjos išpažintis, tai istorija, kuri man pasirodė pernelyg dramatiška ir paini, toli nuo tikrovės, kažkiek dirbtina.

Noelė – kaip ir jos mama dirbo pribuvėja, ji visą savo gyvenimą rūpinosi kitais, žmonės ją žino kaip nuoširdžią, visada pasiruošusią padėti, geraširdę moterį. Taros, Emerson ir Noelės draugystė tvirta, patikrinta laiko ir įvairių išbandymų. Gyvenimas teka įprasta vaga, kol mirus Noelei į paviršių pradeda lįsti sunkiai protu suvokiamos paslaptys.

Pabrėšiu – sunkiai protu suvokiamos. Skaitant knygą tikrai ne kartą varčiau akis, na tikrai – dramos ryškiai per daug. Be to, veikėjai gana paviršutiniški, be tvirto charakterio, nesudominantys. Būtent atvirkštinė emocija mane taip kaustė “Paskutiniame pabėgime“ – ten veikėjai labai pagaulūs, juos pamėgti arba nekęsti labai lengva, dar iki dabar puikiai prisimenu jausmą, kurį kėlė minėta knyga.

Visgi nesigailiu skaičiusi, žadu perskaityti dar ne vieną Chamberlain knygą, nes kas man patinka jos kūryboje, tai lengvas rašymo stilius, malonumas, kurį sukelia jos knygų skaitymas. Net jei ir išvardinau nemažai trūkumų, skaitant “Pribuvėjos išpažintį“ vis tiek apie nieką kitą negalvojau ir knyga puikiai padėjo “atsijungti“ nuo pasaulio. O kartais tik tiek ir reikia. Juk negali visos knygos būti šedevrai, ar ne? 🙂

Faktinė informacija:

• Autorius: Diane Chamberlain
• Leidykla: Alma littera, 2012
• Puslapių skaičius: 384
• Vertėja: Regina Šeškuvienė

Knygos dėka supratau, kad negalima aklai pasikliauti internautų atsiliepimais ir visada verta susidaryti savo įspūdį apie išliaupsintą kūrinį.