Subjektyvus mano įvertinimas: 4/5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 22 dienas
Knygos aprašymas keliais sakiniais: “Egzotiškame Australijos fone pasakojamas trijų šeimos kartų epas, kurio centre – draudžiama jaunos merginos ir katalikų kunigo meilė.“
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Mano šios vasaros atradimas. Kadangi dalyvauju “Vasara su knyga“ organizuojamame skaitymo iššūkyje viena iš užduočių buvo perskaityti knygą, kuri patiko mano tėvams. Paklausiau mamos patarimo – ji rekomendavo “Erškėčių paukščius“. Man taaip patiko!
Pirmiausia labai “užkabina“ tai, kad su pagrindine veikėja – Mege – autorė leidžia susipažinti, kuomet ji yra dar maža – 4 metų mergaitė. Stebint jos augima, aplinką, auklėjimą, skausmus ir džiaugsmus aiškiai matosi, kaip formuojasi mergaitės charakteris, įsitikinimai, dėl to yra lengviau suprasti vienus ar kitus jos pasirinkimus Megei suaugus.
Pagrindinė knygos tema – Megės ir kunigo meilė. Galiu pasakyti, kad būtent šis aspektas mane truputį glumino. Labiausiai turbūt tai, kad Megė ir Ralfas (kunigas) susipažino tuomet, kai Megei buvo 5-eri, o jam – gal apie 30. Jau tada iš karto mergaitė jį sužavėjo, bet, jei atvirai, sunku buvo vyti šalint mintis apie tai, kad toks susižavėjimas yra kiek keistas ir nederamas. Nors tuo metu, kunigas ėmėsi ją tiesiog globoti, suteikti rūpestį ir dėmesį, kurio ji negaudavo savo šeimoje, o jų meilė pradėjo skleistis kuomet Megė buvo beveik pilnametė vis tiek buvo ne visai jauku. Kad ir kaip bebūtų, man reikėjo dėti pastangas, kad nustumčiau į šalį savas mintis, tad džiaugiausi, kad knygoje veiksmas rutuliojasi gana greitai ir netrukus Megė tapo pilnametė.
Ir nors įvykiai keitėsi pakankamai greitai, pačia knygą galėčiau apibūdinti kaip lėtą, ramią… Ji gana ilga, tokia, kurią skaitai pamažu, apmąstant pokyčius, vykstančius veikėjų gyvenime, įsivaizduojant aplinką, kurią taip vaizdžiai autorė aprašo (kartais netgi pernelyg vaizdžiai ir ilgokai).
Knyga suskirstyta laikmečiais, kurių įvykių centre vis kitas veikėjas. Labai įdomu įsigilinti į įvairių herojų perspektyvą, geriau juos pažinti ir suprasti. Taip pat labai aiškiai vaizduojamas tuometinis moters vaidmuo – namų šeimininkė, neturinti teisės išsakyti savo nuomonę, privalanti sunkiai dirbti ir gimdyti vaikus. Tai padeda vertinti ir branginti dabar turimas galimybes, pasirinkimus bei kelia gailestį, kad kai kuriose šalyse moterys vis dar tokios pat beteisės… Knyga padeda suvokti trapią laiko tėkmę, prisiminti savo pačios šeimą, apmąstyti kartų skirtumus ir suprasti, iš kur tie skirtumai atsiranda.
Klasika, kurią perskaičiusi labai džiaugiuosi. Knyga man kažkuo priminė “Džeinę Eir“, kuri man taip pat be galo patiko.
Faktinė informacija:
- Autorius: Colleen McCullough
- Išvertė: Kristina Miliūnienė
- Leidykla: Tyto alba, 2006
- Puslapių skaičius: 646
Knygos dėka labai daug mąsčiau apie savo šeimą ir jos kartas, charakterius bei likimo vingius, moterų galimybes. Ko gero, kiekviena šeima turėtų ką papasakoti ir net jeigu tai nebūtinai taip pikantiška, kaip meilė kunigui, tačiau, neabejoju, dažnu atveju taip pat būtų verta knygos. 🙂
skaitykim! 