11. Tarakonai

Subjektyvus mano įvertinimas: 2,5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 12 dienų

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Hūlė siunčiamas į Tailandą, tirti delikačios, su valdžia susijusios bylos – nužudytas viešnamyje randamas Norvegijos ambasadorius. Haris turi dirbti tyliai, kad žiniasklaida nesuuostų. Tačiau Haris juk taip nemoka, randa jis daugiau, nei jo viršininkai iš jo tikisi… (intriguoja?:D)

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Puse balo geriau nei Šikšnosparnis. O šiaip, vėl – be galo ištęsta, jokios intrigos nekurianti istorija… Skaitydama antrą Nesbo knygą pradedu suprasti, kas man su jomis yra negerai – tiek daug veikėjų keistais, sunkiais vardais, kad aš jų nesuseku. Plius veiksmas vis šokčioja į priekį – atgal, tai nebesuprantu, ar minimas veikėjas gerietis ar blogietis, banditas ar policininkas, susijęs su byla ar pašalietis. Nesbo bando supažindinti su šalies, kurioje vyksta veiksmas, kultūra: tajų pagarbos ženklais (nekviesti į namus, jei jie kuklūs ir paprasti), kartais tai visai įdomu. Galvoju, kad tiems, kurie knygoje minimas šalis lankė, skaityti turėtų būti įdomiau. Na o man, skaitėsi tikrai sunkiai. Dėl ko skaičiau, klausiate? Dėl savo perfekcionizmo. 😀 Noriu pabaigti ką pradėjau. Negaliu neigti, kažkiek domina asmeninė Hūlės istorija – kaip ten viskas toliau vyks su jo sesers byla. Tai tikiuosi, kad kitose knygose veiksmas judės daugiau link tos pusės. Be to, turiu pripažinti, knygos pabaiga visai įtraukė, nors truputėlį įtariau, kad žudikas bus tas, kas buvo, visgi nebuvau visiškai tikra ir tam tikri momentai palikdavo mini intrigą. Dabar žadu šiek tiek pailsėti nuo Nesbo, bet grįšiu dar prie jo. Suteiksiu 3 šansą.

Faktinė informacija:

• Autorius: Jo Nesbø
• Išvertė: Rima Ciburevkinaitė
• Leidykla: Baltos lankos (2016)
• Knyga parašyta 1998
• Puslapių skaičius: 352

Knygos dėka sužinojau, kad Tailando gyventojai vadinami tajais. Prisiekiu, anksčiau galvojau, kad jie – tailandiečiai. 🙂 Nors gūglinau, tai rašo ir taip, ir taip…

7. Šikšnosparnis

Subjektyvus mano įvertinimas: 2
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 5 dienas

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Pirmoji Jo Nesbo knyga, supažindinanti su Hariu Hūle. Veiksmas vyksta Australijoje, tiriamas jaunos norvegės nužudymas.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Pažintis su garsiuoju Nesbo ir jo sukurtu Hūle man stipriai prailgo. Skaitydama kankinausi, bet labai norėjau įveikti šią, kad galėčiau skaityti kitas jo knygas, kadangi viena ausimi girdėjau, jog jos tikrai geros. Taip pat skaičiau, kad ši, pirmoji, supažindina su tuo, dėl ko Haris yra toks, koks yra (o koks jis yra, ko gero, pamatysiu kitose knygose, nes šioje jis man tikrai nesudarė ypatingo išskirtinumo įspūdžio). Detektyvus, keistus tyrimus ir įvairiausius narpliojimus labai mėgstu, o “Šikšnosparnyje“ jų labai pasigedau. Bent kiek įtraukiantis veiksmas prasideda pačiame gale, kai jau ima aiškėti, kas gi tas žudikas. Iš esmės knyga – tai 100 visai įdomių ir 252 nuobodžių puslapių rinkinys. Dėl tų 100 psl. knygą vertinau ne 1, o 2. 

Pati idėja – tiriamas merginos nužudymas, kurį, kaip įtariama, įvykdė serijinis žudikas (apie tokius skaityti man ypač įdomu), sudomina. Norisi sužinoti, dėl ko jis žudo būtent tokia seka, kuo jį traukia specifiniai aukų bruožai ir pan. Tačiau didelės mįslės siūlau nesitikėti, atsiskleidę faktai įspūdžio nepalieka ir šiurpuliukai oda nebėgioja. Kadangi mėgstu tokio žanro knygas, serialus ir filmus, jaučiu, jog turiu šiokį tokį bagažą ir mane nustebinti visai sunku. Dėl to rekomenduočiau mano nuomonės nepriimti už gryną pinigą ir su knyga susipažinti pačiam/pačiai. 

Kalbant ne tik apie turinį tai man nelabai patiko ir pasakojimo stilius: pernelyg ilgi aborigenų aprašymai nei kiek nesudomino, o kartais juntami šokinėjimai nuo scenos prie scenos irgi erzino. 

Taigi va, išpeikiau, apibambėjau pirmąjį susitikimą su Jo Nesbo, tačiau esu nusiteikusi viltingai ir tikiuosi, kad kitas jo kūrinys – Tarakonai – sužavės labiau. 

Faktinė informacija:

• Autorius: Jo Nesbo 
• Tai pirmoji autoriaus knyga (1997m.)
• Išvertė: Viktorija Gercmanienė
• Leidykla: Baltos lankos (2015)
• Puslapių skaičius: 352

Knygos dėka sužinojau, kad esu visai kantri ir kol kas man puikiai sekasi užbaigti pradėtas knygas!