38. Mefisto klubas (#12)

Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 3 dienas  

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Kalėdos atneša į Bostoną ne džiaugsmą, o siaubą. Jų išvakarėse Bostono teismo medicinos ekspertė Mora Ailz ir detektyvė Džeinė Ricoli iškviečiamos į aplūžusį namą, kuriame buvo žiauriai nužudyta moteris. Ant sienos veidrodiniu būdu krauju lotyniškai užrašyta: Aš nusidėjau. Antras moters kūnas randamas ant Biken Hilo kalvos, prie pat “Mefisto klubo“ vadovo namų. Tai slapta draugija, savo gyvenimą paskyrusi blogiui tyrinėti. Ant durų vėl išbraižyti senoviniai simboliai. Aprašymas iš knygų klubo puslapio.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Na, dar vienas puikios autorės, puikus detektyvas. Nors 5-etu jo negaliu įvertinti, tačiau tai nei kiek nesumažino mano įstiraukimo skaitant. Tess turi sugebėjimą priversti skaitytoją maksimaliai pasinerti į istoriją.

Iš šios knygos tikėjausi nemažai, nes pati idėja – blogio tyrinėtojų klubas – mane labai sudomino. Kai dar neskaičiau Ricoli ir Ailz serijos knygų iš eilės, su Mefisto klubu teko susipažinti kitame kūrinyje – “Išlikusieji“, kuriame jie tikrai mane labai suintrigavo. Visgi šioje knygoje kažko pritrūko,  o kažko buvo per daug. Man nebuvo itin įdomu skaityti apie visokius velnio simbolius ir reikšmes įvairiose kultūrose. Tačiau žmogui, besidominčiam simbolika, tai turėtų tikrai patikti. Aš tas vietas skaitydavai greit, man jos nesukėlė jokio mistikos pajautimo ar šiurpuliukų. Visgi labai gerbiu autorę už eilinį kartą pademonstruotą įsigilinimą į temą, apie kurią sukasi veiksmas. Susidaro vaizdas, jog Tess yra be galo skrupulinga savo kūriniams, nerašo jų atmestinai, kiekviena smulkmena yra apgalvota ir pateikta taip, kad nekeltų skaitytojui abejonių.

Tačiau nors pasirinkta religijotyros tema čia manęs neįtraukė, mano apmaudą atpirko Moros meilės istorija. 🙂 Iš tiesų labai įdomu sekti jos ir Ricoli gyvenimo užkulisius. Manau, kad šis aspektas yra vienas iš Tess arkliukų, darančių jos knygas tokias patrauklias – detektyvinė linija plius asmeniniai santykiai, kas gali būti įdomiau? 🙂

Faktinė informacija:

• Autorius: Tess Gerritsen
• Leidykla: Jotema, 2014
• Puslapių skaičius: 368
• Vertėja: Paulina Kruglinskienė

Knygos dėka šį kartą nieko naujo nesužinojau. 🙂

29. Dingusios (#3)

Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 2 dienas 

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Ant Moros stalo nubunda jau mirusi laikyta jauna moteris. Nugabenta į ligoninę ji sukelia tiek chaoso, kiek niekas negalėjo įsivaizduoti. Sulig tuo ir prasideda visa paini istorija – kas iš tiesų yra ši užsienietišku akcentu kalbanti Džeinė Dou ir kokias paslaptis bei baisybes ji atskleis?

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Nesitikėjau, kad kada nors taip sakysiu, bet esu truputį nusivylusi. Na, knyga manęs neįtraukė taip, kaip tikėjausi. Gal čia ir yra visa bėda? Gal per daug tikėjausi? Visada daug tikiuosi iš Tess. Mano supratimu, labai svarbi tema – prekyba žmonėmis – nebuvo iki galo atskleista. Atrodė, jog ji gvildenama kažkur paraštėse, sutelkiant dėmesį į kažkokias žymių politikų machinacijas. Taigi tos politikos man šį kartą pasirodė per daug, o štai pagrindinės temos narpliojimo – per mažai. Nepadoriai per mažai.

Žinoma, tai netrukdė man mėgautis mylimos rašytojos braižu, viena ar kita išties nustebinančia detale, jau pamėgtų personažų asmeninėmis gyvenimo peripetijomis. Todėl tikrai nesigailiu skaičiusi ir rankų nenuleidžiu. Neabejotinai perskaitysiu visas šios serijos knygas. Tik gal truputėlį pailsėsiu. Kad pasiilgčiau Tess.

Faktinė informacija:

• Autorius: Tess Gerritsen
• Leidykla: Jotema, 2013
• Puslapių skaičius: 368
• Vertėja: Paulina Kruglinskienė

Knygos dėka susimąsčiau, kad reikia nuleisti kartelę net ir patiems mylimiausiems autoriams. Per dideli lūkesčiai po to trukdo mėgautis knyga. Kita vertus – nėra ko norėti, kad visi mylimo autoriaus kūriniai patiks be išimčių. Taigi, knygos dėka likau susimąsčiusi.

20. Nusidėjėlė

Subjektyvus mano įvertinimas: 5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 4 dienas 

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Šį kartą veiksmas sukasi apie vienuoles, viena jų – nužudyta, kita – sunkiai sužalota, negali kalbėti ir papasakoti apie savo skriaudikus. Tuo pačiu metu policija randa ir kitą lavoną – kone neatpažįstamai suniokotą moters (ne vienuolės ir ne vienuolyne nužudytos) kūną. Šioje knygoje susipina dvi, atrodytų visai nesusijusios žmogžudystės, tačiau Tess, kaip visada, sudėlioja visus taškus ant “i“.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį:

Žinot tą jausmą, kai skaitant panašias knygas iš eilės norisi pailsėti? Na, tokio dalyko, kaip poilsio nuo Tess kūrybos aš neįsivaizduoju. Vienintelė priežastis, dėl ko nesėdu ir nesuskaitau visų jos knygų yra ta, kad noriu nuolat jausti tą saugumo jausmą – jei atsidursiu aklavietėje su klausimu “ką skaityti“, visada turėsiu atsakymą – tigi Tess!

Ši knyga unikali tuo, kad paraleliai narpliojamos dvi žmogžudystės, kurių net ir akylam skaitytojui nepavyktų susieti, tad visas knygos veiksmas apie tai ir vyksta – kaip šias mirtis susieti, kaip atrasti žudiką. 

Kitas žavus momentas yra autorės gebėjimas susieti nusikaltimo tyrimą ir asmeninius pagrindinių herojų gyvenimus. Tiek Moros, tiek Ricoli kasdienybėje vyksta labai įdomūs dalykai, apie kuriuos autorė leidžia žinoti skaitytojui, tačiau neleidžia joms žinoti apie viena kitą. Tai toks savotiškas sneak peek’as, leidžiantis skaitančiajam jausti turint pranašumą prieš knygos veikėjas. 

Pažįstantys mane (realiai ar virtualiai) žino, kad Tess man yra Rašytojų Rašytoja ir pagrindinis aspektas, dėl ko taip yra, esti tas, kad ji man kelia saugumo jausmą. Kitaip tariant – ji nebuvo manęs nuvylusi, o tai verčia pasitikėti ir atsiduoti istorijai, kurios vingiais ji veda. Būtent tai mane daro lojalia šios autorės gerbėja.

Faktinė informacija:

• Autorius: Tess Gerritsen
• Išvertė: Paulina Kruglinskienė
• Leidykla: Jotema 2012 (parašyta 2003m.)
• Puslapių skaičius: 352

Knygos dėka sužinojau, tiksliau tariant, pasitvirtinau, kad drąsiai galiu Tess Gerritsen, šiai dienai, tituluoti kaip savo mėgiamiausią rašytoją.

18. Dvynės

Subjektyvus mano įvertinimas: 5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 5 dienas 

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Pagrindinė šios knygos veikėja – Mora Ailz – teismo medicinos patologė prie savo namų randa nužudytą moterį, stulbinamai panašią į ją pačią. Kaip pasirodo vėliau, moterų DNR sutampa, jos – seserys. Nuo šio įvykio prasideda Moros savęs, savo šaknų paieškos, atskleidžiančios vis keistesnius siužeto vingius ir netikėčiausias tiesas.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį:

Tess Gerritsen tiesiog tobula. Labiausiai žavi jos meistriškumas ir įsigilinimas į temą, apie kurią rašo, taip galima ne tik mėgautis netikėtais istorijos posūkiais, bet ir iš arti pasmalsauti, kas vyksta teismo medicinoje, policijos nuovadose, ligoninėse ir pan. Nuostabus tas jausmas, kad imdama Tess į rankas žinai – gausi kokybę. Jau drąsiai ją tituluoju savo mylimiausia detektyvinių romanų autore. Šią knygą skaičiau 5 dienas ne dėl to, kad neturėjau laiko, o dėl to, kad ją TAUPIAUSI. Paskaitau dalelę, užverčiu, apgalvoju, vėl atsiverčiu. 😀 Na ir vakar atėjo tas laikas, kai knygą pabaigiau. Istorija labai labai patiko, įtraukė ir nepaleido, absoliučiai nesitikėjau, kas bus toliau. Buvo įdomu iš arčiau pažinti Morą, nes iki tol skaitytose dominavo Džeinė Ricoli.

Prieš pradėdama skaityti galvojau – ras Mora savo sesę, ir visa intriga ties tuo pasibaigs. Betgi ne! Ko tik ji nerado. 😀 Nenoriu spoiltinti, bet labai labai rekomenduoju paskaityti. Tik pagalvojau, kad visgi reikia bandyti skaityti Tess knygas iš eilės, nes įvairios santykių, draugysčių peripetijos vis atsispindi knygose ir norisi žinoti tikslią seką. 

Jei kam taip pat aktualu, surašysiu Džeinės Ricoli ir Moros Ailz knygų serijos seką (pataisykit, jei ką sumaišysiu):

1. Chirurgas (2001)
2. Pameistrys (2001)
3. Nusidėjėlė (2003)
4. Dvynės (2004)
5. Dingusios (2005)
6. Mefisto klubas (2006)
7. Relikvija (2008)
8. Ledinis šaltis (2010)
9. Tylioji (2011)
10. Išlikusieji (2012)
11. Numirti dar kartą (2014)
12. I know a secret (2017) nėra lietuviško vertimo

Kiti autorės trileriai bei knygos, susijusios su medicina (pavienės, be jokios siužeto sekos):

1. Donoras (1996)
2. Užkratas (1997)
3. Šėlas (1998)
4. Gravitacija (1999)
5. Kaulų sodas (2007)
6. Žaidimas ugnimi (2015)

SVARBU: Tai nėra visos autorės knygos. Kviečiu apsilankyti oficialiame Tess Gerritsen tinklapyje – http://www.tessgerritsen.com/ 

Faktinė informacija:

• Autorius: Tess Gerritsen
• Išvertė: Paulina Kruglinskienė
• Leidykla: Jotema (2011) (parašyta 2004m.)
• Puslapių skaičius: 336

Knygos dėka sužinojau, kad man labai įdomus teismo patologo darbas, o tai gana keista, turint omeny, kad aš turiu hematofobiją.  

13. Išlikusieji

Subjektyvus mano įvertinimas: 5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 3 dienas

Knygos aprašymas keliais sakiniais: 3 skirtingų paauglių, 3 vienodi likimai – panašiomis aplinkybėmis (nužudymu) netekę tėvų, jie taip pat mįslingai netenka ir globėjų. Kaip visa tai susiję? Kur vaikams saugiausia? Panašu, kad mokykloje (kuri man kažkuo panaši į Hogvartsą), kurioje sutelkta gana rinktinė bendruomenė… 

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Pirmoji knyga, gaunanti pelnytą penketą. 🙂 Galvoju, kaip aš čia buvau pamiršusi apie Tess? Jos knygos, kurias skaičiau anksčiau, man išties patiko. 

O kalbant apie Išlikusiuosius, tai pirmas žodis, lendantis į galvą yra subtilumas. Visų paslapčių, netikėtų posūkių, intrigos ir įtampos čia buvo būtent tiek, kiek aš mėgstu – saikingai, subtiliai, neperkrautai. Nuo pat pradžių sudominusi, autorė susidomėjimą išlaiko iki pat pabaigos. Skaitydama neturėjau jokio supratimo, kas ir kaip čia bus, nebuvo jokios nuojautos, kaip baigsis knyga, kaip išsiriš užsukta painiava. 

Akcentai, kurių mišinys kūrinį darė tokį patrauklų:

• veikėjų charakteriai (Moiros, Ricoli)
• asmeninės pagrindinių veikėjų gyvenimo linijos – Moiros meilės santykiai, vidinė drama, Ricoli šeimos situacija
• mokyklos unikalumas – norėčiau tokioje dirbti (tik ne su sąlyga, dėl kurios visa bendruomenė ten susibūrusi…)
• pats istorijos užmanymas – tėvų, globėjų netektis, paauglių patirti išgyvenimai, pastangos prisitaikyti ir gyventi toliau

Sakyčiau, kad knyga skirta tokioms dienoms, kada norisi atsipalaiduoti ir kartu patirti kažką truputį pavojingo, tačiau ne iš arti, o jaukiai įsitaisius su puodeliu karšto gėrimo. Taip pat norisi paminėti, kad knyga nėra stipri, ji – įdomi, įtraukianti. Galvoju, kad penketą knygai rašau dar ir dėl to, kad ji labai laiku ir vietoje man pasimaišė. Truputį kankinuosi su kitais savo dabartiniais skaitiniais, tad Išlikusieji buvo tikra atgaiva. 

Faktinė informacija:

• Autorius: Tess Gerritsen 
• Išvertė: Vilma Krinevičienė
• Leidykla: Jotema (2014)
• Puslapių skaičius: 336

Knygos dėka susimąsčiau, apie tai, ar tikrai egzistuoja tokios modernios spec. mokyklos/pensionatai smurtą ar kitas negandas patyrusiems asmenims.