Subjektyvus mano įvertinimas: 5 su minusu
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 4 dienas
Knygos aprašymas keliais sakiniais: 15-metės paauglės iš Lietuvos, patekusios į prekybos žmonėmis pinkles, istorija. Dortė yra gera, dievobaiminga, empatiška ir jautri mergaitė. Jai protu nesuvokiama, kad pasaulyje gali būti tokių žiaurumų, į kuriuos ji pateks. Ko gero dėl to ji ir nesupranta ženklų, rodančių, kad ji tapo prekybos žmonėmis auka ir tikėjo viskuo, kas jai buvo sakoma.
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Tai pirmoji mano skaityta H. Wassmo knyga. Galiu pasakyti, kad tikrai skaitysiu ir kitas. Knyga man paliko stiprų įspūdį, skaitant kėlė stiprią emociją, užvertus neleido apie ją pamiršti. Tai pirmoji knyga, kuri šiemet mane taip sudomino, kad skaičiau ją beveik nepaisydama miego ritmo, nelankstytų drabužių krūvos, gurgiančio pilvo ar televizoriaus triukšmo. Istorijų apie prekybą žmonėmis skaičiusi nesu, tačiau mačiau daugybę filmų, tad tokios istorijos man nėra naujiena. Ir visgi, maždaug ties 60-tuoju/70-tuoju puslapiais rimtai svarsčiau nebetęsti skaitymo (mane pykino, svaigo galva). Parašiau knygą skaičiusiai draugei ir ji patikino, kad žiaurumų pilna tik pradžioje, tad jos paraginta tęsiau. Visą laiką nežinojau, kas bus, net nenujaučiau, o tai išties įtraukė. Vis mąsčiau, kaip tai siaubinga, kiek daug žmonių turi patirti tokius ir dar baisesnius žiaurumus. Vis kliuvo už akies Dortės priklausomybė nuo pieno, nuolat lindo į galvą mintys: “negi jai neskauda pilvo po jo??“. Aš pieno nemėgstu, vartoju augalinį, tad ištisom stiklinėm geriamo pieno niekaip neįsivaizdavau nesusiraukus. Taip pat tie momentai su pienu atrodė šiek tiek dirbtini, per dažni ir kažkaip nederėjo su merginos patiriamais įvykiais. Kartais stipriai erzino Dortės naivumas, patiklumas ir tai, jog ji nebandė bėgti. Gėda, kad mama nusivils ja, merginai buvo svarbesnė nei patiriama prievarta. Sunku įsisąmoninti, kad tokių žmonių būna, o jei būna – jie yra pats lengviausias grobis. Manau čia yra spraga to, kad mergina gyveno rožiniame pasaulyje, menkai tesuvokdama realybę ir faktą, kad ne visi žmonės linki gero, o tėvai nejautė atsakomybės jai tą realybę pristatyti. Jei atvirai, galvoju, kad knyga skirta paaugliams. Aš manau, kad paauglystėje ji man būtų palikusi dar stipresnį įspūdį. Tikiu, kad tokios knygos budina savisaugos instinktą, todėl, kad ir kokia ji būtų (vietomis) žiauri, kiekviena paauglė turėtų ją perskaityti. O taip pat ir paauglių tėvai. Neabejoju, jog knyga įkvėps pasiryžti tokiems pokalbiams, kurie yra ir nepatogūs, ir keblūs, ir mieliau vengiami. Dėl ko knyga gauna minusą? Dėl pabaigos. Mane ji stipriai suerzino, nesupratau, kas įvyko, o neužbaigtumo jausmo aš labai nemėgstu. Tai nėra knyga, kurią norėčiau skaityti antrą kartą, bet 1 kartą būti perskaityta ji privalo.
Faktinė informacija:
- Autorius: Herbjørg Wassmo
- Išvertė: Agnė Navickaitė
- Leidykla: Alma littera (2008)
- Puslapių skaičius: 400
Knygos dėka sužinojau, kad labai svarbu šviesti paauglius apie prekybos žmonėmis pavojus.
skaitykim! 