Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 8 dienas
Knygos aprašymas keliais sakiniais: Antroji Silva rerum sagos dalis, tęsianti Norvaišų istoriją. Veiksmas vyksta pačioje XVIII amžiaus pradžioje.
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Pirmąją dalį skaičiau seniai – vos tik jai pasirodžius, o šią – tik dabar. Tad didžiausias keblumas tas, kad daug niuansų iš pirmosios dalies aš esu tiesiog pamiršusi. O be tų smulkmenų knyga skaitosi gana vangiai (ne atsitiktinai užtrukau 8 dienas). Įspūdis toks, kad po pirmosios dalies aikčiojau ir žavėjausi, o po šios likau suglumusi ir nerimaujanti, kad toliau bus tik blogiau (turiu omenyje 3 ir 4 dalis). Išvada – trečiąją dalį reikia skaityti ilgai nelaukus. Kas man dar netiko – prailgstantys epizodai – atsibodo maro laikotarpio aprašymai, atsibosdavo Uršulės mintijimai. Knyga kvepia kažkokiu tragizmu ir aiškiai perteikia niūrią nuotaiką, labai pritinkančią karams ir siautėjusioms negandoms (tas niūrumas nėra blogai, tik kažkaip nusibosta). Visgi buvo ir epizodų, kurie man tikrai patiko. Pirmojoje vietoje, žinoma, unikalus K. Sabaliauskaitės rašymo stilius, senobiniai žodžiai buvo malonūs skaityti, turtino žodyną ir kūrė atitinkamą atmosferą. Taip pat malonu tai, jog su personažais susitapatinti pavyko gana neblogai. Ypač man tiko Ona Kotryna ir gydytojas Gordonas. Visgi jaučiu, jog prie Silva rerum mane pririšo pirmoji dalis ir viduje rusena pareiga perskaityti jas visas, nepaisant to, kad ruošiuosi nusivylimui. Tris dalis turiu savo, ar pirksiu ketvirtąją – abejoju, nebent pasitaikytų gera akcija. Knygą vertinu trejetu, nes ji buvo pakankamai neblogas unikalumo ir lietuviškumo prieskonis gana importiniams paskutiniesiems skaitiniams.
Beje, pasiklausinėjusi supratau, jog ne man vienai pirmoji dalis patiko labiau, įdomu būtų išgirsti ir daugiau nuomonių. Jei netingit – brūkštelkit komentare savąją.
Faktinė informacija:
- Autorius: Kristina Sabaliauskaitė
- Leidykla: baltos lankos (2011)
- Puslapių skaičius: 292
Knygos dėka sužinojau, kad už tabako rūkymą iki 1697 metų (tada draudimas buvo panaikintas) buvo baudžiama nupjaunant prasižengėliui nosį.
Patikusi citata: “… Aaronas Gordonas kartais sau tyliai mintyse pajuokaudavo, kad ir pats gyvenimas tėra ne kas kita, kaip užkratas, plintantis lytiniu būdu ir anksčiau ar vėliau pasibaigiantis mirtimi.“
skaitykim! 