Subjektyvus mano įvertinimas: 4
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 7 dienas
Knygos aprašymas keliais sakiniais: Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis… (citata iš knyguklubas.lt)
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Unikali, kitokia, verčianti susimąstyti. Kai skaitau apie apribotas žmonių teises dėl tam tikrų praeities įvykių, viskas atrodo tarsi logiška, suprantama – na, juk praeityje taip jau buvo… Tačiau šioje knygoje yra aprašoma visai ne gūdi praeitis, o priešingai – ateitis. Jeigu normalioje visuomenėje moterys turi kelis vaidmenis: mama, žmona, dukra, darbuotoja, tai Gileade gali būti arba Žmona, arba Morta (tarnaičių rūšis), arba Tarnaitė (skirta tik reprodukcinėms funkcijoms), arba Teta, arba… būti išvešta į kolonijas. Fredinė gyvena visiškai izoliuota, gyva tik savo prisiminimais, su kuriais supažindinami ir skaitytojai. Autorės rašymo stilius užburia, skyriaus galą dažnai vainikuoja sakinys, verčiantis kūnu lakstyti šiurpuliukus. Nejučia save statai į Fredinės vietą – o kaip aš elgčiausi? Ar bandyčiau bėgti, kaip Moira? Ar pasiduočiau gyvenimo realybei, ar jį užbaigčiau (žinoma, įvairūs aštrūs daiktai yra pašalinti)? Knygos pradžia skirta supažindinti su situacija – pamažu skaitytojui pristatomos visos taisyklės, egzistuojančios dabar, tuomet užsimenama apie praeitį, o galiausiai – įtraukiama į tam tikrų įvykių sūkurį. Galima pamanyti, kad Fredinės gyvenimas dargi visai įdomus. Taigi paskutinieji 150 puslapių skaitosi lengviausiai – juos sudorojau paaukojusi kelias miego valandas (visai nejučia!). Svarstau su M. Atwood susipažinti artimiau – galbūt paskaityti dar vieną jos knygą.
Faktinė informacija:
- Autorius: Margaret Atwood
- Išvertė: Birutė Bersėnienė
- Leidykla: Baltos lankos, 2012 (knyga originaliai parašyta 1985)
- Puslapių skaičius: 334
- Įdomu: pagal šią yra pastatytas 1990 metų filmas, o dar atkapsčiau, jog šiuo metu yra kuriamas serialas! Aš esu tikra serialų fanatikė, tad šio laukiu su nekantrumu.
Knygos dėka sužinojau, kad esu laisva.
skaitykim! 