44. Motinystės kelias (#18)

Processed with VSCO with f2 preset

Subjektyvus mano įvertinimas: 4,5
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Tai analitinės psichologijos (C. G. Jungo) atstovės knyga apie kelią į motinystę, moteriškumą, santykius su savimi, savo kūnu, savo siela bei aplinkiniais – savo vaikas, vyru, kitais artimaisiais.

Prieš pradedant skaityti knygą, siūlau trumpai susipažinti su jungiškąja kryptimi, tada bus aiškiau, dėl ko knyga tokia gili analizėmis:

Analitinė psichologija- tai C.G. Jungo sukurta teorija, atspindinti sudėtingą psichinio gyvenimo vaizdą, kur ypatingą vietą užima pasąmoningųjų procesų analizė, atskleidžianti asmens motyvacijos sferą, nubrėžianti asmenybės struktūros ir gelminio tapatumo kontūrus, suteikianti kryptį asmenybės raidos, patologijos bei psichoterapijos sampratai. Ši teorija priskiriama tarpdalykinei paradigmai, nes integruoja savyje ne tik psichologijos, bet ir kultūros, istorijos bei religijotyros studijas. (Informacija nukopijuota iš Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos puslapio)

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Labai gili, turinti savyje kažkokios nepaaiškinamos ramybės ir taurumo knyga. Ją skaitant jaučiau stiprią bendrystę su moterimis, nebūtinai su tomis, kurias pažįstu, greičiau jau su moterimis apskritai. Knyga verta antro skaitymo, kone kas antras puslapis turi pasibraukimo vertų minčių, minčių, skatinančių jas išjausti, apsvarstyti, pasimatuoti perskaitytą patirtį, perleisti per savą prizmę. Knygoje laipsniškai einama nuo moteriškumo užuomazgų, pirmųjų menstruacijų iki gimdymo, pasitikėjimo savo kūnu jo metu, apie tėvo vaidmenį jame, moterį užplūstančius hormonus. Kalbama apie seksualumą, pastojimą, nėštumo laikotarpį, užsimenama apie persileidimus, depresiją. Knygos trečdalis skirtas motinystės temai, ją lydinčių kaltės, gėdos jausmams, norui būti tobula mama, KITOKIA nei buvo pačios. Motinystės tematika man ypač patiko, taip viskas paprastai, žemiškai apkalbama. Tas paprastumas “nuginkluoja“, parodo, kad neprivalome būti tobulos mamos, kad tokių iš viso nėra. Tai įkvepia stiprybės ir pasitikėjimo savimi, kaip mama. Visi šie aspektai knygoje paliečiami kiek kitokiu rakursu, nei mums įprasta, einama ne paviršiukais, o giliai, net sakyčiau klampiai, kad pabūti, išjausti. Nors aš asmeniškai nesu analitinės psichologijos gerbėja, man prie širdies labiau humanistinė ar kognityvioji, tačiau čia visai pasidaviau tam gilumui, man jis netrukdė, kaip tik – tiko. Ko šiek tiek buvo per daug, tai antropologinių intarpų, man nėra visiškai įdomios laumių ir kitų praeities mitų temos. Visgi tai priduoda tam tikro konteksto, galime pasilyginti, kaip buvo anksčiau, kaip yra dabar. Tas palyginimas svarbus, nes jei anksčiau buvo stokojama medicininių žinių, sterilumo, su kaupu buvo įžvalgumo, nuojautos, įsiklausimo į savo kūną. Šiandien mes toli pažengę medicinos srityje, jos dėka daug gimdyvių ir kūdikių išgyveną, ko nebuvo įmanoma užtikrinti anksčiau, tačiau dabar trūksta emocinio lygmens, viskas daroma “prabėgomis“. Dar pagalvojau, kad tam tikros temos, pavyzdžiui, seksualumas galėjo būti panagrinėtos išsamiau.

Aš buvau Sigitos Valevičienės paskaitoje apie psichologinį pasiruošimą gimdymui. Pasidalinau su ja apie savo nerimą “išsijungti“, apalpti, nežinau dėl ko, bet labai to bijojau. Ir Sigita man atsakė – jei moteris gimdymo metu sugeba “išeiti“ tarsi į kosmosą išskristi, vadinasi, viskas bus gerai. Pasak jos, tas atsijungimas padeda ištverti skausmą, padeda atsiriboti nuo proto siunčiamų baimės signalų ir atsiduoti kūnui, plaukti paskui jį. Na aš nežinau, kaip, bet man tai pavyko. Sąrėmių metu šuoliavau ant kamuolio su nukreipta į pilvą šilto dušo srove ir mintyse buvau ne ligoninėje, o net nežinau kur, savyje, matyt. Vyras gimdykloje būdamas ateidavo pažiūrėti, ar aš kvėpuoju, nes neišleidau nei garso, tyliai sau šuoliavau ir leidau kakleliui vertis. Gal kai kurios pagalvosit – pasisekė. Na gal. O gal mano pasiruošimas turėjo tam įtakos. Aš mėgstu galvoti, kad turėjo.

Dar labai ne į temą – mane išties liūdina knygos viršelis. Nelimpa, negražus, banalus, pernelyg barbiškas. Bet kaip ten sako, nespręsk apie knygą iš viršelio… 🙂

Faktinė informacija:

  • Autorius: Sigita Valevičienė
  • Leidykla: Alma littera, 2018
  • Puslapių skaičius: 304
  • Vertėja: –

Knygos dėka dar kartą išgyvenau svarbiausius savo moteriškojo gyvenimo epizodus – menstruacijas, seksualumą, nėštumą, gimdymą ir dar šviežią motinystę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s