Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 1 dieną
Knygos aprašymas keliais sakiniais: Moteris, vieną dieną nubudusi po kankinančio košmaro nusprendžia nebevalgyti mėsos. Į šią žinią jos vyras bei šeima (tėvai, sesuo) sureaguoja nepalankiai. Nevalgymas tęsiasi iki drastiškų pasirinkimų bei pasekmių.
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Knygą taip greit perskaičiau ne dėl to, kad man ji labai patiko, o dėl to, kad dalyvavau 24 valandų skaitymo iššūkyje. Tačiau tuo visai nenoriu pasakyti, kad knyga man nepatiko. Tiesą sakant, negaliu apsispręsti. Gal čia dėl to, kad knygą perskaičiau vienu ypu, nestabtelėjau pagalvoti, apmąstyti tam tikrų vietų. Tiesiog ėmiau ir prarijau. Visgi nuo apmąstymų nepabėgau, nes kurį laiką po to (kelias dienas) knyga man vis lindo į galvą, nepajėgiau išmesti jos iš savo minčių.
Kūrinys viešojoje erdvėje pristatomas taip: Pietų Korėjos autorės Han Kang romanas „Vegetarė“ – graži, bet žiauri, baugi, bet kerinti istorija apie maištą ir tabu, naikinančią aistrą ir erotiką, nesutaikomą skirtingų asmenybės pusių – godžios ir primityvios bei atsakingos už šeimą ir visuomenę – konfliktą ir netikėtą, beveik kafkišką, sielos metamorfozę. Kitaip tariant – knyga gili, ją skaitant ir norint pastebėti visas pateikiamas alegorijas reikia būti atidžiam, ko gero, netgi šiek tiek išmanyti tam tikrus Pietų Korėjos niuansus, pažiūras bei žmonių gyvenimo būdą. Visgi, nagrinėjamos tiesios yra aktualios visai žmonijai, narpliojami moraliniai klausimai, etika, atsakomybės. Knyga yra tituluojama kaip viena geriausių 2016 metų knygų, gavo The Man Booker International premiją, tačiau, tam, kad pajusti knygos jėgą reikia būti intelektualiu skaitytoju arba – labai atidžiu, smalsiu skaitytoju. Tai nėra lengvas vasaros kūrinys, vietomis dėl knygos mane ėmė pykinti, kartais galvodavau – wtf?, akimirkomis šlykštėdavausi siužeto vingiais, retsykiais – svarsčiau, kiek iš tiesų žmogus turi teisių į savo kūną? Ko gero, šis klausimas man ir yra labiausiai įstrigęs. Iki kada mes esame savo kūno šeimininkai? Kol nepradedame jo alinti? Nes tuomet įsikiša artimieji, gydytojai ir daro taip, kaip tau yra geriau, nesvarbu, nori tu to ar ne. Žinoma, tai jau laikoma psichine liga, bet visgi…
Knygą rekomenduoju bendram išprusimui. Pati neatmetu galimybės, kad perskaitysiu ją kada nors dar kartą. Na, o dabar visai siūlau susipažinti su knygos rezenzija, ten gana tvarkingai ir aiškiai išdėstomos paslėptos prasmės, kurių, greitai skaitant, įmanoma ir nepastebėti: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/knygos-recenzija-han-kang-vegetare-sukreciantis-alegoriskas-ir-groteskiskas-romanas-286-789038
Faktinė informacija:
- Autorius: Han Kang
- Išvertė: Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas
- Leidykla: Vaga, 2017
- Puslapių skaičius: 208
- Knyga apdovanotas prestižine The Man Booker International 2016 premija, The New York Times Book Review, Time, Publisher’s Weekly, Wall Street Journall, Elle, The Economist , The Huffington Post išrinkta viena geriausių metų knygų.
Knygos dėka jaučiuosi susimąsčiusi ir supratusi, kad greitai skaityti vertėtų lengvesnio turinio knygas. O tokio pobūdžio kūriniams, ko gero, dar turiu “pribręsti“.