17. Salemo raganos

Processed with VSCO with f2 preset

Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)

Skaitydama užtrukau: 5 dienas

Knygos aprašymas keliais sakiniais: Džekas, buvęs mokytojas, po 8 mėnesių paleidžiamas iš kalėjimo už nusikaltimą, kurio tvirtina nepadaręs – paauglės išprievartavimą. Vyras supranta, jog savame mieste būti nebegali, todėl ieško naujos vietos naujai gyvenimo pradžiai. Atkeliavęs į Salem Folsą jis bando įsitvirtinti dirbdamas indų plovėju, stengiasi niekam nekristi į akis, tačiau miestelis netrukus sužino apie jo praeitį ir vyro nelaimei istorija pasikartoja – jam vėl tenka stoti prieš teismą, kuriame jis kaltinamas 16-metės Džilianos išprievartavimu.

Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį:

Jaučiuosi dvejopai – viena vertus, nusivyliau autore – jau taaaip viskas panašu į prieš tai skaitytas jos knygas, kad net gali nuspėti, kas įvyks. Kita vertus, teisminiai procesai man visada įdomu, tad antroji knygos dalis neprailgo. Įsivažiuoti į kūrinį buvo nelengva, nes nuo pat pradžių vardai ir veikėjai keičiasi greičiau nei spėji susigaudyti. Mano manymu, knygoje (ypač pradžioje) gausu perteklinės informacijos, kuri visiškai nekabina. Pagrindinio veikėjo ir jo darbdavės meilė kažkokia netikroviška, tad vietas apie tai norisi praskipinti, kaip ir daug ką knygoje. Kūrinyje nagrinėjami tėvų ir dukrų santykiai (jų man buvo per daug), bandoma kurti įtampa ir juntamas skatinimas rinktis – ar tikėti Džeku, ar ne. Aš iškart juo patikėjau, tad nebuvo jokios intrigos “o gal, visgi, jis galėjo tai padaryti…“. Knygą apibūdinčiau kaip paplūdimio skaitalą, kai norisi kažko lengvo, bet trupučiuką intriguojančio. Tie visi raganavimai man atrodė labai neišdirbtas reikalas, autorė galėjo daugiau pasigilinti. Taip pat liko netikroviškumo jausmas apie tai, kad prisimelavusios paauglės nesulaukia jokios atsakomybės, man atrodo, realiame gyvenime būtų truputį kitai. O pati knygos pabaiga sudaro įspūdi, kad buvo norėta skaitytoją šokiruoti, tačiau bandymas pasirodė lėkštas ir neišbaigtas. Prievarta, paauglystė, tėvų ir vaikų santykiai – temos svarbios, tačiau pojūtis, kad jomis buvo bėgama paviršiukais, nustelbia tą svarbumą ir knyga lieka tik paprastas laisvalaikio skaitinys.

Faktinė informacija:

  • Autorius: Jodi Picoult 
  • Išvertė: Loreta Gema Baltaduonė
  • Leidykla: Alma littera (2013)
  • Puslapių skaičius: 488

Knygos dėka sužinojau, apie wicca (tikėjimą, besiremiantį žmogaus ir Visatos santykiu, gamtos jėgų valdymu, raganavimu). Radau, kad pagal knygą yra sukurtas 2011m. filmas, tad būtinai jį pažiūrėsiu. 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s