Subjektyvus mano įvertinimas: 3
(5 – išvertė iš klumpių! Prikaustė taip, kad negalėjau atsiplėšti, nuoširdžiai rekomenduoju; 4 – labai patiko, praturtino sielą ir protą; 3 – nesigailiu skaičiusi, puikiai įtiko laisvalaikio praleidimui; 2 – jei nebūčiau skaičiusi, nieko nebūčiau praradusi; 1 – sugaišau laiką)
Skaitydama užtrukau: 7 dienas
Nuomonė ir jausmai užvertus paskutinį puslapį: Nugi labai smalsu, kas bus toliau. Turiu pripažinti, jog idėja rašyti apie dviejų moterų draugystę pereinant visus amžiaus tarpsnius, mane sudomino. Būtent ši pirmoji (ir vienintelė išversta į lietuvių kalbą) dalis aprėpia vaikystės ir paauglystės metus. Vietos, kuomet buvo aprašoma paauglystė pakankamai įtraukė, mėgavausi jausmu, kad tikrai nežinau, kas nutiks toliau (nors turėjau įtarimą, kad nenutiks nieko). Tai suteikia istorijai tikroviškumo. Kai kurie skaitytojai teigia, jog tai gali būti pačios autorės biografinės nuotrupos, ko gero, tai tėra tik gandas, nes pati autorė savo tapatybę slepia, kas visai intriguoja. Knyga įsupa į smurtu alsuojančią vieno skurdaus Neapolio kvartalo gyventojų rutiną. Charakteriai istorijoje pateikiami paprastai ir kartu painiai, jie ryškūs (bet nelabai įdomūs) ir atskleidžiami pamažu. Remiantis veikėjų elgesiu leidžiama pačiam skaitytojui susidaryti nuomonę apie juos. Čia dominuoja tie, kurie turi pinigų, vadinasi turi ir valdžią. Žmonės pripratę prie nuolatinio smurto, keiksmų, kraujo ir vulgarumo. Pasakojimo būdas turi kažkokio itališko žavesio, šeima čia, nors ir pasižymėtų iškreiptais santykiais, vienas už kitą stoja piestu, tačiau apsisukę gali čia pat išsiplūsti, išsikeikti ir susimušti. Emocionalumas, stereotipiškai būdingas italams, čia stipriai juntamas. Narpliojami santykiai, vėikėjų išgyvenimai kartais atrodo labai artimi, suprantami, kartais – visai nesuvokiami. Visi šie niuansai atskleidžiami per dviejų ypač skirtingų mergaičių draugystę. Viena – geroji, kita – blogoji, abi (nors ir ne tokiu pat lygmeniu) priklausančios viena nuo kitos, besivaržančios, konkuruojančios ir tuo pat metu atsidavusios, mylinčios. Merginos gyvena laikais, kuomet būti priklausomai nuo vyriškio – bene vienintelis moters kelias, mokslas merginoms – užgaida ir jei nebūni tame geriausia, verčiau jau visai nesimokyti, o padėti šeimai.
Na, apibendrindama matau, jog tiek skaitydama, tiek ir rašydama šį įrašą, didelio entuziazmo nejaučiau. Knyga visai patiko, bet nėra iš tų, kurias norėčiau turėti savo bibliotekoje ar rekomenduoti draugei, klausiančiai, ką gero ir įtraukiančio paskaityti. Man itin prailgo vaikystės skyrius, šiek tiek erzino įvykių tėkmės lėtumas. Manau, jog jei šią istoriją būčiau skaičiusi vėlyvojoje paauglystėje, ji man būtų palikusi kur kas stipresnį įspūdį. Kita vertus, svarbu suprasti, jog staigių lemties posūkių ar painių detektyvų čia tikėtis neverta, tačiau norint pasigilinti į moters pasaulį, prigimtį ir draugystę, perskaityti knygą verta.
Faktinė informacija:
- Autorius: Elena Ferrante (tai yra slapyvardis, autorė neatskleidžia savo tapatybės)
- Išvertė: Ieva Mažeikaitė, 2016
- Leidykla: Alma littera
- Puslapių skaičius: 320
Knygos dėka sužinojau, kad prieš skaitant knygą verčiau neskaityti atsiliepimų, nes išsikeliu pernelyg aukštus lūkesčius.
skaitykim! 